Lietuviškas maistas

Lietuviškos virtuvės perlai – išskirtiniai Europoje

Lietuviai nuo seno garsėja kaip vaišinga, skaniai ir sočiai pavalgyti mėgstanti tauta, besididžiuojanti savo sena ir turtinga kulinarijos istorija, atskirų keturių regionų virtuvių skirtumais. Vieni seniausių lietuvių valgių – juoda ruginė duona, baltas varškės sūris, kastinys ir skilandis.

Šiais produktais Lietuva išsiskiria visoje Europoje, todėl jiems Europos Komisija yra suteikusi saugomo produkto pavadinimą.

 

Mėsos lentynos karalius – skilandis

Skilandis – pirmasis lietuviškas gaminys, kuris dar 2010 m. įgijo saugomo produkto pavadinimą. Jam suteikta Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda, kuri patvirtina, kad produktas gaminamas tradiciniu, ne mažiau kaip trisdešimt metų nepakitusiu būdu.

Žodis „skilandis“ minimas dokumentuose iš įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų jau XVI-XVIII amžiuje.

Specialiu ženklu pažymėtas skilandis yra gaminamas iš jautienos ir kiaulienos, gardinamas tik druska, pipirais, gvazdikėliais, česnakais ir yra įdarytas į kiaulės pūslę arba viršutinę karvės žarnyno dalį. Skilandis rūkomas ne mažiau kaip 15 dienų, deginant lapuočių medžių malkas, vėliau – džiovinamas.

 

Medus – ant balto sūrio

Saugomos kilmės vietos nuorodos ženklas suteiktas ir Seinų – Lazdijų krašto medui, pietų Lietuvos ir Rytų Lenkijos regionas. je. Tai daugiažiedis nektaro medus, renkamas iš natūraliai augančių medingųjų augalų. Tokio medaus spalva – nuo tamsiai geltonos iki tamsiai auksinės.

Europos Komisijos išskirtiniu produktu taip pat pripažino lietuvišką varškės sūrį. Toks sūris buvo paplitęs tik buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinėje dalyje – dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijose ir šalia esančios Lenkijos dalyje.

Lietuviškas varškės sūris gaminamas senoviniu būdu, kai pienas sutraukiamas nenaudojant fermentų – tik pieno rūgšties bakterijų raugu. O savitą formą įgauna varškę rankomis sukemšant į trikampio formos sūrmaišius ir prislegiant.

Lietuviams natūraliu medumi užteptas baltas sūris – vienas skaniausių gardumynų.

 

Midus – dar nuo kunigaikščių laikų

Lietuviškas midus „Stakliškės“ taip pat yra išskirtinis. Jam taip pat suteiktas saugomos geografinės nuorodos ženklas.

Šis unikalaus recepto ir lietuviškomis legendomis apipintas alkoholinis gėrimas gaminamas tradiciniu būdu natūraliai fermentuojant midaus misą su augalinių žaliavų (apynių, liepų žiedų, kadagio uogų) priedu. Visas etilo alkoholis miduje gaunamas tik natūralios fermentacijos būdu, o cukraus ar kitų saldinimo medžiagų, dažiklių, aromatinių medžiagų, konservantų nededama.

 

Kraštas neatsiejamas nuo juodos duonos ir kastinio

Lietuva visada garsėjo savo juoda, namuose kepta duona. Todėl nieko keista, kad Europos Komisija į saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukė Daujėnų naminę duoną. Ji gaminama namuose laikantis tradicinio metodo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai (1–3 paras) savaiminiu raugu mediniame kubiliuke, kuris turi būti ąžuolinis.

Dar vienas tik Lietuvai būdingas produktas – žemaitiškas kastinys – taip pat pripažintas Europoje. Žemaitiškas kastinys yra tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas, jam gaminti dar naudojamas sviestas, rūgpienis, prieskoniai, česnakai ar svogūnai, jo skonis švelniai rūgštokas.

Tai tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga vienalytė, tiršta, gerai burnoje tirpstanti konsistencija. Kastinys valgomas dažniausiai pasninko ir talkų dienomis su karštomis bulvėmis ar duona.

Šiam produktui taip pat suteikta geografinė nuoroda.